Prancūzai, o ypač Nicos gyventojai, tikriausiai susiimtų už galvų, jei pamatytų, ką aš čia sukonstravau. Bet būkim atviri – realybėje net ir tai, ką mes visi įpratę vadinti „Nicos salotomis“ (tas su bulvėmis ir šparaginėmis pupelėmis), yra siaubingai toli nuo tiesos!
Daugelis mano šios dienos improvizaciją su avinžirniais ir smidrais greičiausiai iškart priskirtų Nicos salotų kategorijai, nes ji labai primena tą „pasaulinę klasiką“. Tačiau virtuvė tam ir skirta – kūrybai, eksperimentams ir taisyklių laužymui iš to, ką turime po ranka. Šiandien mano lėkštėje – greita, soti ir gaivi improvizacija, iš to ką radau.
Kaip gimė mano „a la Nicos“ versija
Viskas prasidėjo nuo revizijos šaldiklyje ir spintelėse. Jokio ilgo stovėjimo prie puodų – tikra ekspres salotų dėlionė.
Ko reikės mano „a la Nicos“ versijai? (2 sočios porcijos)
- 1 skardinė kokybiško konservuoto tuno (geriausia – savo sultyse arba aliejuje)
- 2–3 vnt. šviežių kiaušinių (M/L dydžio)
- 150 g šaldytų šparaginių pupelių
- 100 g šaldytų žaliųjų žirnelių
- ½ pundelio šviežių smidrų
- 3–4 valg. šaukštai konservuotų avinžirnių
- 1–2 valg. šaukštai sojos padažo (avinžirnių marinavimui)
- 1 vnt. šalotinis svogūnas ir dar 1 šaukštas vyno acto jiems pamarinuoti
Emulsiniam garstyčių padažui (auksinė 1:3 proporcija):
- 1 arb. šaukštelis garstyčių (švelnesnių arba Dižono, jei mėgstate aštriau)
- 1 valg. šaukštas baltojo vyno ar obuolių acto
- 3 valg. šaukštai ypač tyro alyvuogių aliejaus (EVOO)
- Žiupsnelis druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų, krapų
Gaminimo eiga:
- Žaliasis pagrindas: Į lėkštės dugną subėriau šaldytas šparaginės pupeles ir šaldytus žirnelius, kuriuos tiesiog nuplikiau verdančiu vandeniu. Taip pat nuplikiau ir nusausinau smidrus – jų kotelius supjausčiau smulkiau, o viršūnėles pasilikau papuošimui.
- Greitas cinkelis: Vietoj tradicinių (nors ir netikrų!) bulvių panaudojau porą šaukštų konservuotų avinžirnių. Kad nebūtų prėski, juos trumpam užpyliau sojos padažu, kad pasimarinuotų. Tuo pat metu pamarinavau ir riekelėmis supjaustytą šalotinį svogūną, tiesiog užpyliau vyno actu.
- Kiaušiniai: Užkaičiau kiaušinius. Kadangi norėjau idealiai minkšto trynio, kiaušinius tiesiai iš šaldytuvo įleidau į verdantį vandenį ir viriau lygiai 7 minutes.
- Konstrukcija: Ant žaliųjų daržovių dugno sugulė išgriebti avinžirniai, skardinė kokybiško konservuoto tuno ir perpus perpjauti kiaušiniai.
- Emulsijos tipo padažas: Į nedidelį stiklainėlį įdėjau šaukštelį garstyčių, šaukštą vyno acto ir įpyliau ypač tyro alyvuogių aliejaus (EVOO). (Čia laikykitės paprastos taisyklės, 1 dalis skysčio ir 3 dalys aliejaus ir gausis puikiai.) Viską stipriai suplakiau iki vientisos tirštos emulsijos ir apšlaksčiau salotas. Pagardinau pipirais, druska ir krapais.
Tai iš kur atsirado tos bulvės ir pupelės? (Trumpa detektyvinė istorija)
Jei nuvyktumėte į Nicą ir užsisakytumėte Salade Niçoise, vietiniai virėjai jums rėžtų tiesiai šviesiai: tikrose Nicos salotose nėra jokių virtų daržovių! Na, išskyrus kiaušinius. Tikroji prancūziška versija – tai šventė šviežiems, žaliems, traškiems Viduržemio jūros regiono produktams: pomidorams, mažiems žaliesiems pipirams, ridikėliams, Nicos alyvuogėms, tunui ir ančiuviams. Viskas apšlakstoma tik alyvuogių aliejumi. Jokių garstyčių, jokių bulvių ir jokių virtų šparagų!
Tai kas dėl visko kaltas? Ogi… amerikiečiai ir garsiausi pasaulio šefai!
- Julia Child efektas: XX a. viduryje legendinė šefė Julia Child pristatė prancūzų virtuvę Amerikai ir į savo knygą įrašė Nicos salotų versiją su virtomis bulvėmis bei šparaginėmis pupelėmis. Amerikiečiams salotos turėjo būti soti vakarienė, o ne lengvas užkandis, todėl ši versija akimirksniu išpopuliarėjo visame pasaulyje.
- Restoranų mada: Vėliau tokie šefai kaip Gordonas Ramsay ar Jamie Oliveris suprato, kad šiltos, su žolelėmis sumaišytos bulvės fantastiškai sugeria tuno aliejų, o pupelės lėkštėje atrodo „rimčiau“. Taip ši adaptacija tapo pasauliniu standartu.
Reikalas rimtas – Nicos meras net buvo įkūręs specialią asociaciją, kuri sertifikuoja restoranus, gaminančius tikrąsias salotas, ir viešai smerkia tuos, kurie į jas deda bulves!
Taigi, mano improvizacija su avinžirniais ir smidrais idealiai tęsia šią pasaulinę salotų evoliucijos istoriją. Svarbiausia, kad tai velniškai skanu, sotu ir paruošiama per 10 minučių.
