Šią uogienę viriau specialiai prie sūrio – brie, camembert ar ožkos. Norėjau, kad ji būtų švelniai saldi, su žolelių ir prieskonių aromatu, bet be per didelio cukraus kiekio. Slyvos pačios saldžios, todėl saldumo visiškai pakanka.
Ingredientai
(gaunasi apie 3 mažesni stiklainiai po 250 ml)
• 1 kg slyvų be kauliukų (apie 1,2 kg su kailiukais)
• 150 g cukraus
• 10–15 juodųjų pipirų grūdelių
• 1 šluotelė šviežio čiobrelio (surišau siūlu, kad būtų lengva išimti)
• 3–4 valg. š. gero vyno acto
Slyvas nuploviau, perpjoviau pusiau ir išėmiau kauliukus.
Sudėjau į puodą, subėriau cukrų ir palikau kad cukrus ištirptų ir atsirastų sulčių.
Puodą kaitinau ant vidutinės ugnies, kol užvirė, tada įdėjau čiobrelius, pipirus, įpyliau acto ir viriau ant mažos kaitros kol sutirštėjo. Vis pamaišant, kad neprisviltų.
Išėmiau čiobrelio šakelę, su pipirais nevargau.
Karštą uogienę supyliau į karštus, sterilius stiklainius, užsukau sandariai.
Stiklainius pasterizavau – dėjau į 85 °C vandenį ir kaitinau dar 15 minučių. Kadangi čia labai mažai cukraus, uogienė laikosi dėl acto rūgšties ir tinkamos pasterizacijos. Svarbu, kad stiklainiai būtų švarūs, dangteliai sandarūs, o uogienė pilama karšta. Tokiu būdu ji išsilaiko bent kelis mėnesius kambario temperatūroje, o atidarius – apie tris savaites šaldytuve.
Po kelių savaičių skonis dar pagerėja – čiobrelis ir pipirai susilieja su slyvų saldumu, ir uogienė tampa tobula prie švelnaus sūrio.
Kasmet pasigaminu tokios slyvienės, o šiemet mūsų soduose tuštoka 🤷♀️, tai pirkau slyvas parduotuvėje. Gerai, kad @iki_lietuva šalia ir šviežio derliaus čia pakankamai 🍎🍐🫐
