Parduotuvėse vištienos kepenėlės kainuoja centus. Labai gaila, bet bent jau didžiuosiuose tinkluose nepastebėjau kad būtų šviežių kepenėlių iš vištų augintų be antibiotikų, ar iš ekologiškų ūkių, nors vištiena be antibiotikų jau visiškas rinkos standartas. Tikrai pirkčiau tik ekologiškų vištų ir net jei kainuotų kelis kart brangiau, vistiek tai būtų vienas pigesnių ingredientų.
Kitas svarbus pašteto ingredientas – sviestas. Kuo paštetas riebesnis, tuo skanesnis, todėl maniškis toks pusiau iš sviesto.
Išpakuotas kepenėles visada perplaunu po tekančiu vandeniu ir pamerkiu vandenyje.
Mano mama mirkydavo piene, kad neliktų kartumo. Aš esu mirkiusi ir piene ir vandenyje ir bent jau su vištų kepenėlėm didelio skirtumo nepajutau. Pas mus retai kada būna pieno namuose, todėl mirkau vandenyje. Po gero pusvalandžio kiekvieną gabalėlį apžiūriu, nupjaunu gyslas ir tamsesnes, negražias dalis, ir būtinai bet kokius pažaliavimus, nes jei ir gali būti kartumo, tai nuo tulžies, kuri ir nudažo kepenėlės žalsvai. Tuomet, kepenėles supjaustau poros centimetrų storio juostelėm, ir dar kartą perplaunu po tekančiu vandeniu, kad neliktų kraujo krešulių, bei palieku kiaurasamtyje nuvarvėti.
Tuomet nusivalau ir susipjaustau svogūnus. Česnakus paspaudžiu peilio šonu, kad susitraiškytų, išlukšenu ir susmulkinu. Nepjaustau labai smulkiai, kad kepant greitai nesudegtų. Pasiruošiu kitus ingredientus, kad būtų po ranka juodieji pipirai, druska, čiobreliai, Provanso žolelės, jei mėgstat tiks šaukštas medaus, būtinai kvapnaus alkoholio, idealiai tinka romas ar konjakas, jei norisi šiek tiek aštresnio pašteto, tuomet dar tiks kajeno pipirai.
Didelėje keptuvėje ištirpinu sviestą ir ant vidutinės kaitros pakaitinu kol pradeda kvepėti biskvitu, tuomet beriu prieskonius, pipirus, žoleles ir karamelizuoju svogūnus. Kai svogūnai blizga apkepu česnakus ir beriu kepenėles. Pamaišau, kad pasidengtų sviestu ir kepu 5 minutes lengvai pamaišant, tuomet pilu romą ar konjaką, dedu medaus šaukštą, beriu druskos ir dar pakepu kelias minutes. Kepenėlių jokiu būdu negalima perkepti, nes pasidaro sausos ir neskanios, turi būti vis dar rausvos.
Iškepus kelias minutes leidžiu pravėsti ir tuomet sutrinu blenderiu iki vientisos masės. Kol blendinasi paragaukit ar užtenka skonio ir jei trūksta įberkite dar druskos, pipirų ar kajeno.
Tuomet šiltą masę perpilkite į indelius. Labai tinka uždaromi mason stiklainiai, juose gražu ir į stalą patiekti. Kai kepenėlių paštetas atšals, tepkite ant prancūziško batono ir skaninkite naminiu slyvų džemu su čiobreliais, receptą rasit čia. Man labai labai skanu.
Jei norisi paštetą ilgiau išlaikyti, galima ant viršaus užpilti lydyto sviesto ir dar užberti šviežių čiobrelių, ne tik kvepės bet ir veiks kaip natūralus konservantas.
Šaldytuve gerai uždarytas stiklainis gali drąsiai stovėti apie savaitę, o gal net ir ilgiau. Aš pagaminu vieną indelį svečiams pavaišinti, o kitą pasidedu šaltai šaldytuve, kai ir vėl norėsis po keletos dienų.
Skanaus!
